Kelią į tave tylomis užkloja sniegas
Laimė greitai pamiršta pusnyje sušalus miegą
Mano vienišam lange šoka tango mėnulio akys
Jos pabėgti vilioja mane basomis į ledinę naktį
Kartu su tavimi man gera būt, klajot ligi aušros
Aš tau rašau šį laišką ant sniego
Iš degančių snaigių, žarijų speigo
Gyva ugnim alsuoja į veidą
Mano likimą sauganti meilė
Tuos, kurių nėra, dangumi užkloja sniegas
Atminties sraunia upe teka meilės baltos eilės
Vėl sugrįžęs į namus, kur jauki vaikystė miega
Aš iš naujo atrandu – viduje esu ne vienas
♪
Aš tau rašau šį laišką ant sniego
Iš degančių snaigių, žarijų speigo
Gyva ugnim alsuoja į veidą
Mano likimą sauganti meilė
♪
Rašau... Sniego
Snaigių... Speigo
Ugnim... Į veidą
Likimą... Meilė
Aš tau rašau šį laišką ant sniego
Iš degančių snaigių, žarijų speigo
Gyva ugnim alsuoja į veidą
Mano likimą sauganti meilė
Meilė (meilė)