Jie jie nori kalbëti uþ mus Jie pavertë mûsø namus Tuðèiais Jie neþino kur mûsø tiesa Mums sesë - naktis jiems - diena Balta Dabar jie laukia mûsø klaidø O mes neðam ant savo peèiø Sparnus Nors jie sudegino mûsø rankas Bet mes turim dar savo dainas Tikras Nors miræs tavo gilus vandenynas Ir tavo rankos nusviræ prie kojø Bet mintys kyla aukðtyn lyg paukðèiai Gyvena laisvai kaip vëjas laukinis