Griuvėsiuose žydinčiuos krūmuos jazmino
Lakštingala suokė
O tu atsimerkus žiūrėjai į viršų
Žiedai nuramino
Tokia man atrodei, lyg būtum neverkus
Jau suposi mėnuo
Ir akys apuokų pro liepų šakas
Sublizgėdavo blausiai
Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų
Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi
Kuris nepareis, kai tu patalą kloji
Kai kloji eglišakių rožes po kojom
Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų
Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi
Kuris nepareis, kai tu patalą kloji
Kai kloji eglišakių rožes po kojom
Tik tyliai greta, už akmens samanoto
Dar žiogas susvirpia
Ir man jau atrodo, kad dilgėlės jungia
Mus riša erškėtis
Štai galvą nulenksiu, kažką prisiminęs
Lakštingala suokia
Ir šlama šešėlis griuvėsiuose žydinčiuos
Krūmuos jazmino
Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų
Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi
Kuris nepareis, kai tu patalą kloji
Kai kloji eglišakių rožes po kojom
Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų
Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi
Kuris nepareis, kai tu patalą kloji
Kai kloji eglišakių rožes po kojom
Griuvėsiuose žydinčiuos krūmuos jazmino
Lakštingala suokė