Iš tavernos traukiantį girtuoklį Rūkas gobė tarsi aukso vilna Tyliai suposi rudens sūpuoklės Nešė žinią angelas į Vilnių Marškinėliai buvo plono krepo Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai Žengė angelas nuo savo laivo trapo Į garuojančius Vilnelės krūmus Dvi savaites jis tenai puotavo Su poetais, liumpenais ir kekšėm Šitas miestas, angele, ne tavo Įsivaręs jį esi it rakštį Dvi savaites jis tenai puotavo Su poetais, liumpenais ir kekšėm Šitas miestas, angele, ne tavo Įsivaręs jį esi it rakštį Puolęs angele, tai ką dabar praneši? Suodini sparnai, suskirdę kojos Išpūtė jis garo brūkšnį gražų Ir vėsiu sparnu liūdnai numojo Nieko gero, seserys ir broliai Liūdnas – kaip ir mano – jūsų skliautas! Puolė angelas į skaudžią miesto žolę Girtas, nusiminęs ir apgautas Nieko gero, seserys ir broliai Liūdnas – kaip ir mano – jūsų skliautas! Puolė angelas į skaudžią miesto žolę Girtas, nusiminęs ir apgautas Aj- ja-jai!