Virš galvos – dangus aukštas, mėlynas Debesų kamuoliais čia vėjas žaidžia Pajuntu, vos langą pravėręs Tokio vėjo diena – aitvarams Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu Noriu pajusti pagaliau, kaip traukia erdvė Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko Rodos, tik man vienam šiandien beribis dangus Mintyse nešu savo aitvarą Vis aukštyn ir aukštyn virš debesų Ir tvirtai laikau visą dangų Ir viską, ko neturiu, laikau tvirtai Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu Noriu pajusti pagaliau, kaip traukia erdvė Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko, mm Rodos, tik man vienam šiandien beribis dangus Noriu pamiršt visas skriaudas ir būt nerūpestingu, mm Noriu pajusti pagaliau, kaip traukia erdvė Aitvaro siūlą kai laikau, nebeskaičiuoju laiko, laiko, laiko Rodos, tik mums visiems šiandien beribis dangus