Štai vieškeliu ateina Dievas Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas? Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas Nuo rūpesčių, nuo rūpesčių pražilęs O gal ne rūpesčiai, gal mano nuodėmės Pražildė jį, pražildė jį kaip miglos šilą? O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas? Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja Štai vieškeliu ateina Dievas Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tyku, ir taip tylu aplinkui O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui