Griuvėsiuose žydinčiuos krūmuos jazmino Lakštingala suokė O tu atsisėdus žiūrėjai į viršų Žiedai nuramino Tokia man atrodei, lyg būtum neverkus Jau suposi mėnuo Ir akys apuokų pro liepų šakas Sublizgėdavo blausiai Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi Kuris nepareis, kai tu patalą kloji Kai kloji eglišakių rožes po kojom Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi Kuris nepareis, kai tu patalą kloji Kai kloji eglišakių rožes po kojom Tik tyliai greta, už akmens samanoto Dar žiogas susvirpia Ir man jau atrodo, kad dilgėlės žydi Mus riša erškėtis Štai galvą nulenksiu, kažką prisiminęs Lakštingala suokia Ir šlama šešėlis griuvėsiuose žydinčiuos Krūmuos jazmino Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi Kuris nepareis, kai tu patalą kloji Kai kloji eglišakių rožes po kojom Sėdėjau greta ir mąsčiau apie žmogų Kuris jau išėjo, kurio nesulauksi Kuris nepareis, kai tu patalą kloji Kai kloji eglišakių rožes po kojom Griuvėsiuose žydinčiuos krūmuos jazmino Lakštingala suokė