Ar atsimeni, kokia buvo vasara
Vynuogių žieduose skendom mes
Ar atsimeni, kaip tau sekiau pasaką
Mums prieš nuskęstant vyne
Žvaigždės Joninių naktį krito mums vieniems
Norai tilpo paparčio žiede
Visą naktį laikiau tave už rankos aš
Miško dvasios mus užbūrė tąkart
Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies
Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu
Saulėgrąžų laukuos pasiklydom mes
O paskui braidėm upėj nuogi
Valgėm medų ir abudu stebėjome
Kaip vakarą pakeičia naktis
Net svajonėse nebuvo taip gera mum
Kaip tą naktį po giedru dangum
Mes abu padovanojom gyvenimui
Daug daugiau negu gavom iš jo
Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies
Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu
Ten, kur klevas stovi prie kelio tolimo
Kur linguoja rugiai laukuose
Ten ir mano širdis dar laukia atgarsio
Laukia aido dar iš tavo širdies
Aš taip noriu, kad tu būtum palaiminta
Nesibaigiančių meilės naktų
Aš tikiu, kad dar ateis šimtas vasarų
Ir mes visas jas praleisim kartu