Kaip maži skruzdėliukai žolių labirinte Viens kito nerandam, ir mums tai patinka Nenorim gyvent, nes išmokom vartoti Pamiršome džiaugsmą, nes taip lengva bijoti Akimirkos trumpos, kai viens kitą surandam Ištirpsta migloj tarsi miražas Lieka šešėliai prabėgančių metų Ir viltis, kad tikrai nedaug mes netekom Rudens dangumi aitvarai pasiklydę vėl skrenda (skrenda) Auksinių lapų lietus po kojomis krenta (krenta) Gal ir mes kada nors su tavim išmoksim svajoti (svajoti) Mažą meilės stebuklą viens kitam dovanoti (dovano-dovanoti) ♪ Mes ieškom prasmės ten, kur jos nėra Ir nusivylę pjaustomės venas Mūsų pasaulis – interneto platybės Ten mes nemirtingi ir nieko nebijom Pro lango kvadratą nedrįstam žiūrėti Nes čia bet kas mus gali paliesti Šaldom jausmus abejingumo ledynais Seniai pamiršom, kur tikrovė, kur kinas Rudens dangumi aitvarai pasiklydę vėl skrenda Auksinių lapų lietus po kojomis krenta Gal ir mes kada nors su tavim išmoksim svajoti Mažą meilės stebuklą viens kitam dovanoti Rudens dangumi aitvarai pasiklydę vėl skrenda (skrenda) Auksinių lapų lietus po kojomis krenta (krenta) Gal ir mes kada nors su tavim išmoksim svajoti (svajoti) Mažą meilės stebuklą viens kitam dovanoti (dovano-dovanoti) ♪ Skrenda Krenta Svajoti Dovano-dovano-dovanoti