Kai saulė nusileis Kai suprasiu, kad jau rugpjūtis Kai žvaigždės danguje Laimingas norėsiu būti Savo mirusias mintis Išbarstysiu, skrisdamas virš jūros Ar mane kas pasitiks Kai išlipsiu iš lėktuvo? Paskendęs minioje Aš išplauksiu į atvirą erdvę Motina tyla Supras staiga savo vertę Visi garsai išnyks Man liks tik spalvos Keli vasaros lašai Ir ankstyvo rudens šalnos Žodžiai ašarom byrės Į karštą asfalto glėbį Mano alkanas akis Išbučiuoti tu atbėgi Tavo rankų elektra Sustabdys mano širdį Ritmas gerklėje užstrigs Vis viena jo niekas negirdi Niekas negirdi ♪ Užgeso ši diena Kurios nebus jau niekad O mano širdyje Nežmoniškas balsas rėkia Aš taip noriu grįžt atgal Ten, iš kur mes visi atėjom Ten, kur mėlynas dangus Ten, kur nėra šiaurės vėjo Žodžiai ašarom byrės Į karštą asfalto glėbį Mano alkanas akis Išbučiuoti tu atbėgi Tavo rankų elektra Sustabdys mano širdį Ritmas gerklėje užstrigs Vis viena jo niekas negirdi Niekas negirdi