Viena akis primerkta Galva žemyn nuleista Ausys raudonos iš gėdos Vėl pramiegojai Kalėdas Baro kampe užsispaudęs Lyg apkase dviese Po vieną už vyrus gyslotus Ir snukiu į salotas Žiū, nutyso jau seilė Lyg liežuvis gyvatės Smagu taip sėdėti, gulėti Akim užmerktom į pasaulį žiūrėti Geriau jau nebus Atsigerk už draugus, mus Svarbiausia, kad maža nebūtų Juk daugiau – ne mažiau O dabar reziume Kur tavoji garbė? Kuo buvai ir kas esi? Nesusivokia visi Kaliausė daržo beliko Drebantis tu lauki ryto Ir svajoji tu senai Tesugrįžta tie laikai Tau sakau, prabusk jau!