Pakalbėti, bet man pačiam sunku save suprast
Aš noriu rėkti, kodėl tau nesigauna nors bandai ne pirmą kart?
Ir aš niekad negalvojau, kad gyvenimas toks liūdnas
Tu nori atsigult, aš noriu imti ir nugriūti
Ir aš išmečiau kiekvieną, kurio mylėt nesugebėjau
Bet kai reikia man net neturiu su kuo aš pakalbėti
Ir aš niekad negalvojau, kad gyvenimas toks liūdnas
Tu nori atsigult, aš noriu imti ir nugriūti
Ir aš išmečiau kiekvieną, kurio mylėt nesugebėjau
Bet kai reikia man net neturiu su kuo aš pakalbėti
Pakalbėti, bet man pačiam sunku save suprast
Aš noriu rėkti, kodėl tau nesigauna nors bandai ne pirmą kart?
Kai tą kart atsistatei, akys tavo prašviesėjo
Nors veidas dar išbalęs buvo matės - pagerėjo
Sakei nebesivelsi, tas juokingai nuskambėjo
Atsiprašau, kad nebuvau tada kai tau reikėjo
Ir aš niekad negalvojau, kad gyvenimas toks liūdnas
Tu nori atsigult, aš noriu imti ir nugriūti
Ir aš išmečiau kiekvieną, kurio mylėt nesugebėjau
Bet kai reikia man net neturiu su kuo aš pakalbėti
Pakalbėti, bet man pačiam sunku save suprast
Tu nori atsigult aš noriu imti ir nugriūti
Aš noriu rėkti, kodėl tau nesigauna nors bandai ne pirmą kart?
Neturiu su kuo aš pakalbėti
Ką tu su manim darai?
Kodėl tau nesigauna nors bandai ne pirmą kart?
Ką tu su manim darai?
Bet man pačiam sunku save suprast
Bėki tu kiek nori
Vis tiek tave suras jis
Dar viena tabletė ir jos skonis daug kartesnis
Užsidarius "chatoje" neatrašai žinučių
Patikėk man skauda, tavo žodžiai tarp eilučių
Ir aš niekad negalvojau, kad gyvenimas toks liūdnas
Tu nori atsigult, aš noriu imti ir nugriūti
Ir aš išmečiau kiekvieną, kurio mylėt nesugebėjau
Bet kai reikia man net neturiu su kuo aš pakalbėti
Ir aš niekad negalvojau, kad gyvenimas toks liūdnas
Tu nori atsigult, aš noriu imti ir nugriūti
Ir aš išmečiau kiekvieną, kurio mylėt nesugebėjau
Bet kai reikia man net neturiu su kuo aš pakalbėti