Skersas guliu savo kely Neščiau tave sau ant pečių Bėda Žinau Ir pilnas aš jų Jaunas kraujas, mes kartu Koją sau kišu Apie tave jau metus kalbu Lovoj guldausi krūvas vaistų Man trūksta tavo šnekų Nes visa kita tik vaikai kvadratu Buvau čia anksčiau Bet dar ne taip kaip šiandien Kur mano zona Nes pasimetęs vis tiek Diskomforto tamsa Kaip elgtis kasdien Nesigailėti dabar Mano tikslas nakties Perkreipta mintis dienos Ir kliūtis nakties manos Jis juk visą laiką toks Jis juk visada kitoks Žodžiai sunkūs, nors lengvi Jis du, o ji viena pati Išprotėjęs ir ramus Atsimins ją ilgus metus