Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovėjom? Prisimeni, kaip negalėjom nebuti kartu? Prisimeni, kaip pasroviui su visais nenorėjom? Aš vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą Kaip kunigas, šviečiantis visas po meilės nakties Ar tu vis dar nori atrast tai, ko nieks nerado? Ar mes susitiksime vėl anapus Mirties? Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų ♪ Mes vejamės nuolat nuo mūsų tolstantį Dievą Ir kartais atrodo, kad nieks nebeturi vilties Bet jei pažiūrėtum aplinkui – vien žydinti pieva Rytojaus nėra, kaip ir jau nebėra praeities Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų