Kame tas garsas, kuriuo skambėjai?
Kame galybė ir pranokėjai?
Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai?
♪
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Aš gimiau mieste, kuriame ant kalno pilis
Jei palis, sako, pilis gali nusirist
Tikiuosi, kad taip nenutiks
Aš gimiau ir myliu miestą, kuris futbolo
Neturi stadionų
Ir man atrodo, kad turėt neturi noro
Turi noro išsikasti metro
Bet neturi nei proto, nei pinigo
Čia gatvės duobėtos, duobės nesužymėtos
Kad mažiau mėtytų, judinamės iš lėto
Naujos mašinos, sėdynės odinės
Mieste, kur sutemus negali nusipirkti degtinės
Bala ta degtinė - pas mus už suktinę
Gali lengvai pakliūt į areštinę
Mieste, kuriame gyvena laimingi žmonės
Vis tiek suranda, kas juos svaigina
Šiltą vakarą gulėt po sakura
Sirgt už komandą, kuri dažnai prakiša
Šiltą vakarą užkurti pragarą
Vis tiek visi rūko ir viską prageria
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Gimiau mieste, susapnavo kurį Lizdeika
Karas many, kur mušas nuolat su mano taika
Pirmąkart pabučiavo, pirmąkart kirto lūpą
Aš ir tu, mes abu skylam, trupam, kylam, supam
Juokiamės, būna, verkiam, būna, smarkiai
Jo blizgi prabanga čia aplipusi erkėm
O laimė kukli ant kampučio suoliuko sėdi
Nes tik vaikam, tik trumpam ją čia kvietė
O gal ir ne tik, todėl visi tiki, tikimės vietų
Galvas užvertę geriame lietų
Didžiulės širdies jo, bet kartu verslo ir pramonės
Kaip centre įkastos rūdinto vamzdžio nesąmonės
Gimiau mieste, kuriame mečiau rūkyti
Su teise tylėti, ir teise turėti teisę
Kur labiausiai pažeidžiami tie, kas labiausiai kieti
Mes tiek prasileidom, kad nepasikeisime
Vienas kito neteisim ir juolab neteisinsim niekad
Po naktiniu dangum ant tavo stogų patylėt
Ačiū už tai, kad turiu savo vietą
Mano mieste, kurio negaliu nemylėt
Mano mieste, kurio negaliu nemylėt
Mano mieste, kurio negaliu nemylėt
Mano mieste, kurio negaliu nemylėt
Mano mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Myliu Vilnių, žmones netobulus
Močiutes turguj, pardavinėjančias obuolius
Madingą jaunimą, ponias ilgomis kojomis
Girtus turistus, plaštakes medžiojančius
Galingos mašinos, pigūs kebabai
Kad prisiparkuot, reikia sukti ratais
Nusiimu laikrodį, išsijungiu telefoną
Nenoriu būt panašus į ofiso gandoną
Pilnas miestas tokių gausiai geriančių
Žiūrinčių, ar dar liko kortelėj lėšų
Ar pavyks už kokteilį susimokėt
Kaip padaryt damai įspūdį, kur pakviest
Nužydėjo sakuros, kiemsargiai tvarkos kiemuos
Kartais pasigendu tvarkos
Šiltą vakarą norisi ramiai pasėdėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi skuba, norisi neskubėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt
Kai visi lekia, norisi pailsėt
Mieste, kurio negaliu nemylėt