Galiu pavogt Jūsų sielą, parašyt iš to knygą
Bet ne gamą su drakama, dramą gramą, pavydą
Išnagrinėt ponų klydą jausmus kur geležį lydo, kely begydo
Galia be valios – negydo
Kas midų, alų, kas pist į barzdą ir kriminalinė policija vargsta
Trūko proto, kredo, moto, sąžinė – bėda many
Mėgstu iš kompleksų lenkti origami
Tau įdomi ta nerami mano istorija, į ją tu nori, kaip bitė nori į korį
Kaip žaliavalgius traukia į Everestą
Kaip Indiana Džonsą apiplėšti Dievų miestą
Bet jie nematė gatvių tik TV kastingą
Tokio tipo, tokio tipo mąstymą gąsdina
Bara, karą, krizę marą žadą bujoti
Ramiai – išmokysim nebebijoti
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Mano maikas, mano ginklas
Mano maikas, mano ginklas
Mano maikas, mano ginklas
Mano maikas, mano ginklas
Kas bijo lietaus – bijo, kad nušaus
Bijo, kad kompromatas į spaudą išplauks
Karys bijo, kad merga nelauks
Merga bijo, kad ne laiku ištrauks
Rūstūs veidai be pingų blogai, ne iš meilės iš baimės – išsiplėtę vyzdžiai
Buvo gangsta repas, nudžiūvo pistoletai seniams
O jaunimas pasitaikė išlepęs
Repo karaliai bijo netekti repo karūnų, kurie paspicionistai save fotografuoja už krūmų
Truputį dūmų, išpučiu per šypseną per kamputį lūpų
Kas ten žemu būgnu praneša, laivas gilyn dugnas pramuštas
Paskutinę taurę lyg dugno veidu į sąmanas – baimė dingsta, kai netenki sąmonės
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Sakai, kad protą pisi
Mirti bijo visi
O dar labiau bijo netekt pinigų
Pludūriuoja viena koja įsitvėre blizgučių, man prikolinti ir trolinti tokius – smagu
Aciukai, bučiukai, varveseiliai daikčiukai, visko lyg ir yra
Bet duokit dar trupučiuką
Falafeliai tofu, paukščiai karaliai sofų, besidomintys, tiktai savo gerbūvio kofu
Vogė vogė vogė vogė nesuvogė
Vokė vokė vokė vokė nesuvokė
Vogė vogė vogė vogė nesuvogė
Vokė vokė vokė vokė nesuvokė
Gyvenimas primes žiaurų, šauks tave kiauru
Draskys tau aurą, vadins bejėgiu, turi įprotį bjaurų – įžūliam duoti laurus
O jei drebutis nustums nuo bėgių
Taip ir bus jeigu myši į batą, taip ir bus jei vyniosies į vatą
O kada pasijusi bijoti nebegalįs - nuo to momento tu sindikato dalis
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo!
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo