Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam, judam, judam, judam
Mano gyvenimo garso takelyje maža mažoro
Nemoku tverti iš rūko, nemoku kurti iš oro
Gyventi offshore'u, sorry, nemoku
Žvėryje matau žvėrį, žmoguje - žmogų
Taip mama mane mokė ir tas, kuris vedė už rankos
Mirt nebaisu, jei nebijojai gyventi
Išvien su tais, kurie niekada nesustoja
Juk kelias - jis atsiranda tik po žengiančio kojom
Pameni buvo - norėjome būti geriausiais
Pamenu buvo, kai būt vardan būti užteko
Kai palikdami šipulius šimpančiam buteliui
Budeliai gulė po budelių rankomis
Pameni? Ėmėm gelmes lūžtant bortams
Nedvejodami saujomis rijome smėlį
Vėl ir vėl iki dugno ir smigom į žemę
Pameni, broli? Mes atsikėlėme
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam, judam, judam, judam
Pavargęs po darbo tėvas rankas nusiplauna
Rankos kaip rankos, veide - nuoskauda
Delnuose - nuospaudos
Vaikas pribėga, kaklą apsikabina
Tėvo veidas pasikeičia, iškart nusiramina
Prieš miegą - vieną istoriją
Tyliai tyliai susirenka herojai noriai
Istorijoj karaliai dovanoja dovanas
Ponai patarnauja paprastiem žmonėm oriai
Šitoj šaly ore beveik nėra minoro
Paukščiai medžiuose švilpauja natas su mažoru
Priežastis paprasta - vaikai gimsta, užauga žinodami
Dėl kokios priežastiems jiem rankos auga
Galvoji, kad rankos skirtos imti
Kam nors suduoti, pilną šaukštą prie burnos kilnoti
Mes už tuos, kuriem rankos skirtos dalintis
Ar su mumis pakeliui - tau teks rinktis
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam, judam, judam, judam
Kiek mūsų žingsnių žengiama būna į priekį?
Ar pastebėjai, kiek trupinių duonos riekėj?
Vieniem valgant rėkia, kitiem skalsiai
Galbūt per daug mumyse kirčiuojami balsiai
Juk mes kaip medžiai - kai augam, tai augam į viršų
Nes mes kaip medžiai - nukirtus šaknis mes numirštam
Todėl kol mintys išbluks ir laiko jūra išdžius
Kalbėkim taip, kad žmonės įsimintų žodžius
Ir tiem, kurie tai išgirs - paliksime klaustuką
Tiem, kurie nesupras - dėsim tašką
Lygiai taip, kaip buvo palikta mums
Mes paliksim pėdas einantiems mūsų paskui
Lygiai toks pat kaip tu, lygiai kaip tu žmogus
Lygiai taip pat kaip tu, aš kartais bijau
Bet laikui atėjus spręsti - žengti pirmyn ar bijot?
Aš visą laiką ėjau
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu
Už vakar, kad buvom
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam, judam, judam, judam