Ko nerimsti, žmogau, it paukštis? Ko braidai vis po pievą basas? Vakarai rudenėjant vėsūs O rytais tokios šaltos rasos Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis? Ko vis lauki ant ilgo kelio? Negali be dangaus gyventi Negali gyvent ir be žemės! Bet jei leškai - ieškok iki galo! Tam sparnai tau, kaip paukščiui, duoti! Ir jei klysi, tai klysk iki galo Kad daugiau klaidų nekartotum Rasi visko - ir gero, ir blogo Rasi daug ką - kai ką prarasi Bet ieškok savo kelio, paukšti Kelio, kurs tarp dangaus ir žemės! ♪ Rasi visko - ir gero, ir blogo Rasi daug ką - kai ką prarasi Bet ieškok savo kelio, paukšti Kelio, kurs tarp dangaus ir žemės, žemės!