Daktare, Galva jau dega atvira ugnim Miške paklydau... Medžiai, sausa — Gali tekt ilgai gesint, — Daryk ką nors, daryk ką nors Kasdiena dešimt padrikų minčių — Kiek žinau, jos turi medų nešt Jau šimtą metų saulės nemačiau — Perdegė ji man Kas naktį... Kiek bebandyčiau Sustabdyt būrius banditų, Kur kiekvieną dieną Vagia mano miego minutes — Nieko neišeina — jie ir vėl gaujom ateina Ir prie lovos tyliai stovi Man atkišę rankutes: Gal turi ką nors daugiau?. Būna: lauki, lauki, o čia — Nenoriu, kad ateitų Deja, jau šventė baigės Rankioju monetas, atiduosiu jas tam, Kuris man miego atneš Šaukiant iš tolo girdžiu: Nemiegok... Vėtra galvoje Prie žemės lenkia šimtą medžių Nemiegok... Vijokliai akyse Žiūrėk — jie ateina! Kiek bebandyčiau Sustabdyt būrius banditų, Kur kiekvieną dieną Vagia mano miego minutes — Klampų medų, Nieko neišeina — jie ir vėl gaujom ateina Ir prie lovos tyliai stovi Man atkišę rankutes: Gal turi ką nors daugiau?.