Kiek kartų dar aš nulėksiu nuo skardžio
Kol nustosiu nepaisyti kelio ženklų?
Kiekkart dar užnuodyto vandens atsigersiu
Kol delnus sumerksiu tenai, kur švaru?
Kiek kartų dar reiks man pirštus susipjaustyt
Kol peilį išmoksiu tiksliai įsmeigt?
Kiek kartų dar aš atsibusiu su moterim
Kol rytą pakilęs paklausiu: "Kur kava?"
Ir nenorėsiu išeit?
Bet nepataiko ten, kur gerai, mano keliai
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Mmm, kaip gera būtų dabar tyliai numirti
Kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tik tiksi
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
Mano veidas į žemę smenga gilyn
Dar giliau, ir aš jau miręs, miręs
Žolė suleis šaknis į akis
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
Dar ilgai nesiskirstys po to, kai sutems
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
Nes aš miręs
Aš miręs
Kiek kartų dar priešus per pečius apkabinsiu
Kol draugui paliksiu nuo buto raktus?
Kiek kartų dar aš mirtinai pasigersiu
Kol pareisiu neklysdamas atgal į namus?
Bet nepataiko ten, kur gerai, mano keliai
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Mmm, kaip gera būtų dabar tyliai numirti
Kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tik tiksi
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
Mano veidas į žemę smenga gilyn
Dar giliau, ir aš jau miręs, miręs
Žolė suleis šaknis į akis
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
Dar ilgai nesiskirstys po to, kai sutems
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
Nes aš miręs
Nes aš miręs
Nes aš miręs
Nes aš miręs
Nuleidžiu rankas
Aš krentu žemyn