Ar prisimeni tu mus Kai su saule grįžom, su lietum išėjom? Į namus Tada mes nė vienas neskubėjom, ėjom Gatvėmis mes didelėm, pakeltom galvom Ar tu prisimeni mus Mėnesienoje tylius kaip sraigės? Tu sakei "Kol mes nejudam, nieks nesibaigia", ėjom Tavo veidą tebematau akim užmerktom Kad ir kur dabar esi – aš tau dėkingas Kad ir ką dabar veiki – buvau laimingas Kad ir ką sugadinau – aš atsiprašau, aš atsiprašau Ir mūsų dideli norai Prasigertum, jei kiekvieną aplaistyt Dužo po kojom Skraidėm oru, kad nesusipjaustyt, e-ei Per ilgai jau gyvenu, kad viską prisimint Mano dideliam džiaugsmui Aš daugiau mylėjau, nei nemylėjau Mano dideliam skausmui Daugiau skaudinau, negu kentėjau, e-ei (ei-ei) Būčiau kitas, jeigu kas leistų pasirinkt Kad ir kur dabar esi – aš tau dėkingas Kad ir ką dabar veiki – buvau laimingas Kad ir ką sugadinau – aš atsiprašau, aš atsiprašau, aš atsiprašau, mm-a ♪ Aš nieko negirdžiu Arba žmonės per tyliai kalba Nejaučiu Ką mes geriam, rūkom ar valgom, e-ei Tavo veidą tebeliečiu mintimis, mintimis Aš nieko nematau Mano kūnas senas daros Man sunku kvėpuot Per pasaulį mes kaip per karą ėjom Skaldėm liūdesį ir laimę dalimis Kad ir kur tu išėjai – aš tau dėkingas Kad ir kaip gyvenom mes – buvau laimingas Kad ir kuo aš pavirtau – aš atsiprašau, aš atsiprašau