Čia istorija apie kietą bičą
Su juoda tamsa akyse
Ir akmeniu vietoj širdies
Einam
Jis eina į niekur, nes iš niekur atėjo
Nesvarbu kokia vieta, nesvarbu veidai
Nesvarbu ar saulė, ar mėnulis patekėjo
Dar šiandien miega čia, rytoj miegos tenai
Butelis viskio - spjauta ant visko
Pinigai saujoj - sieloje stiklai
Niekas negali jam nors trumpam prilygti
Stosi ant kelio ir baigsi blogai
Jei ryte paklausi, ar ką nors jam skauda
Jis sako: Man skauda galvą, širdies man neskauda
Man širdies neskauda
Man širdies neskauda
Ir būna kraujo skonis kartus kaip nikotinas
Blogis pakeliui, pyktis netoli
Judesiai greiti kaip amfetaminas
Kumščiai sugniaužti, dailiai ištraukti
Ir raudonom gėlėm dangus tuoj prasikals
Žmogus, kur akyse tamsa, nuo žemės pasikels
Vienišas, nes niekad jam nieko nereikėjo
Ir išeis į niekur, nes iš niekur atėjo (bet)
Jei rytoj paklausi, ar ką nors jam skauda
Jisai sako: Viską, bet širdies man neskauda
Man širdies neskauda
Man širdies neskauda
Man širdies (man širdies)
Man širdies (man širdies)
Man širdies, man širdies neskauda
Man širdies neskauda
Bet nėra, kas atsilaiko
Prieš tokias kaip ji - nėra ginklų jokių
Veidas iš ledo, kūnas iš plieno
Ugnis iš akių... ugnis iš akių...
Ir nepatikėsit, mūs herojus nuraudo:
Nežinau, kas daros, man širdį skauda
Man širdį skauda
Man širdį skauda
Man man man (man man man)
Man man man (man man man)
Man man man
Man man širdį skauda, skauda
Man širdį skauda
Man širdį skauda
Man man man (man man man)
Man man man
Širdį skauda...