Pasidenk, dangau, naktim Pasidenk nebūtim Nuaidėk sena rimtim Nuaidėk išmintim ♪ Ko nenuplovei, lietau Jau nugulę į nualintą sielą Ji ves mane tolumoj Jei mirtume rytoj Kaip žavu, kai Dievu Save išaukstinę gėdingai nutyla Atmink mane, koks buvau Atmink mane, kad ir kaip nuklydau Kai aš po akmeniu patale, akmeniu patale Tu to bijai, ar ne? Juk viską dariau, kaip ir sakei Metanoiia Atsiverki manyje Atsiverk užuojauta Savo oda jutau Jo vainiką, geležim nupintą Sunku ištart, bet bijau Bijau, nebus geriau Suprantu, kaip naivu Tikėt legenda, paslaptim įbauginta Sutik mane pabaigoj Sutik mane, kur ugnim pakylam Kai aš po akmeniu patale, akmeniu patale Tu to bijai, ar ne? Juk viską dariau, kaip ir sakei Metanoiia Atsiverki manyje Atsiverk užuojauta ♪ Pasidenk, dangau, naktim Pasidenk nebūtim Nuaidėk sena rimtim (rodyk, kaip nekenti!) Nuaidėk išmintim (rodyk, kaip nekenti!) Rodyk, kaip nekenti! ♪ (Rodyk, kaip nekenti Rodyk, kaip nekenti Rodyk, kaip nekenti) Rodyk, kaip nekenti!