Aš vaikštau be tavęs apgraibomis Einu, ir žemės nejuntu po kojom Žiūriu į viską sielos akimis Nes kūniškas akis migla užklojo Aš kurčias, mano sąžinė rami Ji pasikliauja vienu – tavimi Dvasia ir kūnu ištikimas sau Tave aš sielos veidrody matau Tarytum prieblandoj aplink žvalgaus Bet neįstengiu pastebėti nieko Nei medžių, nei sparnuočių, nei žmogaus Mana širdis jiems abejinga lieka Aš kurčias, mano sąžinė rami Ji pasikliauja vienu – tavimi Dvasia ir kūnu ištikimas sau Tave aš sielos veidrody matau Viena tik tu visur man vaidinies Atskirti mano žvilgsnis nebegali Marias nuo kalno, dieną nuo nakties Nuo juodvarnio – burkuojantį karvelį Aš kurčias, mano sąžinė rami Ji pasikliauja vienu – tavimi Dvasia ir kūnu ištikimas sau Tave aš sielos veidrody matau Tarytum prieblandoj aplink žvalgaus Bet neįstengiu pastebėti nieko Nei medžių, nei sparnuočių, nei žmogaus Mana širdis jiems abejinga lieka Aš kurčias, mano sąžinė rami Ji pasikliauja vienu – tavimi Dvasia ir kūnu ištikimas sau Tave aš sielos veidrody matau