Su krintančiais lapais, su vėjo verksmais Didingais troškimais širdis neužkais Tik pinsis mintis, nedrąsi ir liūdna Kaip palšo dangaus įkyri dargana Suvargino dvasią šešėliai vilties Padangėj skraidyti sparnai nesities O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis Šviesiais atminimais tik širdį sužeis Gyvenimo laimės panūdus širdis Nežino, kada naujas rytas prašvis Kada į miglas pasinėrus tvankias Iš lėto, kaip žvakė be oro užges Turiu aš savy priešingybių versmes Ir sielvarto mintys manęs nepames Dėl jų manyje ir gūdu, ir tamsu Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu Suvargino dvasią šešėliai vilties Padangėj skraidyti sparnai nesities O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis Šviesiais atminimais tik širdį sužeis Gyvenimo laimės panūdus širdis Nežino, kada naujas rytas prašvis Kada į miglas pasinėrus tvankias Iš lėto, kaip žvakė be oro užges