Geriau nežinot, kas už lango Kad nepabučiuotum tamsos Kas buvo ten, skilusį dangų Sulopyt per maža dienos Sulopyt per maža dienos Norėjai žinot, kas už durų Privertus pirštus vis pūti, pūti, pūti, pūti Gerai tam, kas nieko neturi Tik ant veido randai keturi Tik ant veido randai keturi Muiluota virve prie tavęs prisirišiu Nors būtum graži, graži kaip mirtis Gyvenimo sraigę pasikinkysiu Ir lauksiu, kol sapnas užgis Ir lauksiu, kol sapnas užgis Jau nebesistengsiu pažinti Kas ten, kai dar čia nežinia Verba su bobutėm juk žydi Tai kam taip skubėti iš čia? Tai kam taip skubėti iš čia? Po gomuriu rudenio lapą Tirpdyk, kol sulauksi žiemos Kol lietūs, apakę latakais Tau akmeniu kris ant galvos Tau akmeniu kris ant galvos Muiluota virve prie tavęs prisirišiu Nors būtum graži, graži kaip mirtis Gyvenimo sraigę pasikinkysiu Ir lauksiu, kol sapnas užgis Ir lauksiu, kol sapnas užgis