Ant krūtinės begalinės
Nesuprantamos, jausmingos
Slenka mintys paskutinės
Slenka, spaudžia rūpestingos
Rodos, spaudžia, o ne skaudžia
Galvą vien žemyn svarina
Vien tik giesmę, liūdną, graudžią
Mesti posmais jos masina
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja
Kas atsakymą atrastų?
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Ko ji trokšta, ko vaitoja? (Kas tas paslaptis suprastų)
(Kur krūtinę taip kilnoja, kas atsakymą atrastų?)
Ko ji trokšta, ko vaitoja? (Kas tas paslaptis suprastų)
(Kur krūtinę taip kilnoja?)
Bet tą giesmę kas priglaustų
Atsilieptų, pamylėtų
Ašarėle apsipraustų ir man širdį pažadėtų
Daug nenoriu!... O tiek noriu!
Maž pasaulės nors plačiosios
Nesiklaupčiau prieš altorių
Ten be meilės amžinosios
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Kas atsakymą atrastų
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Ko ji trokšta, ko vaitoja? (Kas tas paslaptis suprastų)
(Kur krūtinę taip kilnoja, kas atsakymą atrastų?)
Ko ji trokšta, ko vaitoja? (Kas tas paslaptis suprastų)
(Kur krūtinę taip kilnoja)
Ko ji trokšta, ko vaitoja?
♪
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Kas atsakymą atrastų
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Ko ji trokšta, ko vaitoja?
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Ko ji trokšta, ko vaitoja, ko, ko, ko?
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Kas atsakymą atrastų
Kas tas paslaptis suprastų
Kur krūtinę taip kilnoja?
Ko ji trokšta, ko vaitoja?