Jūs nerūstaukite, ponai Kad esu tik tarakonas Toks gimiau, tai ką darysi Kad į plyšį lemta lįsti Gal ir aš norėčiau būti Ir žuvėdra, ir gegutė (ku-ku, ku-ku) Bet likimo tiek teduota Graužti duonos plutą juodą Japapė y ją parėbo Japapapapapapo Japapė-ė y ją parėbo Japa y ją pabo Japapapapapapo Pats raudojau gailiai, ponai Kai užaugęs supratau Kad esu tik tarakonas Ir kitkuom nebūsiu jau Japapė y ją parėbo Japapapapapapo Japapė-ė y ją parėbo Japa y ją pabo Japapapapapapo Kiek svajojau, kiek tikėjaus Kad išeis gal iš manęs Pardavėjas ar vedėjas Neišėjo niekas, nes Aš tik elgeta klajūnas Dievui skundo nerašau Bet visi mes žemės sūnūs Tad kaip brolio ir prašau, o-o-o Tad kaip brolio ir prašau Leisk miegoti man prie krosnies Neišgink į pūgą tik Ir nelaistyk diklofosais Nieks visvien jau neišdygs Nieks visvien jau neišdygs Japapė y ją parėbo Japapapapapapo Japapė-ė y ją parėbo Japa y ją pabo Japi-japi-japi-jau Duok man duonos kasdieninės Tiek, kad nereikėtų vogt Na, o dieną paskutinę Tartum brolį pašarvok Pašarvok