Jau rytoj saulė ilgesiu tekės Jau rytoj tau ištarsiu aš sudie Nes anksčiau trukdė sniegas, tai lietus Bet rytoj žengtas žingsnis bus sunkus Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens Tik rytoj vėjas plaukus man kedens Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Suprantu, kad reikėjo jau seniau Išsiskirt. Kvailas gailestis tačiau Temdė vis, nors teisingus, bet karčius Tuos žodžius. Bet rytoj jie man paguos Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens Tik rytoj vėjas plaukus man kedens Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Taip ilgai aš tylėjau, tad atleisk Bet rytoj jau prabilsiu, – tu neteisk Juk geriau ši tiesa, nei melas vis Jau rytoj ta migla išsisklaidys Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens Tik rytoj vėjas plaukus man kedens Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj tau ištarsiu aš sudie Tik rytoj neapgauk ir vėl, širdie Tik rytoj, vėsų rytmetį rudens Tik rytoj vėjas plaukus man kedens Tik rytoj Tik rytoj Tik rytoj