Kartais aš vis išgirstu Tą švelnų šnabždesy kartojant Aš tave myliu Ir nežinau ar vis tebesapnuoju Ar vis taip pat krentu Žemyn iš debesų Kartais aš vis sugrįžtu Taip ir neradus kito rojaus Kur šilta ir saugu Ir nežinau ar vis tebesapnuoju Ar vis taip pat girdžiu – užeik Apginsiu nuo audrų Kartais man atrodo tavo Veidas taip arti Ir aš bijau prabusti iš sapnų Ir vėl nepamatyt Tų šiluma alsuojančių akių Ir tavo lūpų dovanojančių Tą skonį nepražydusių žiedų Ir aš žinau, kad aš krentu Taip sunkiai, kaip rudens lietus Ir man atrodo aš girdžiu Žodžius, kurie ne tavo – aš tave myliu