Tenai, kur ošia šimtametės liepos
Ir nesimato šalto miesto kaminų
Kur teka upė mus krantais apglėbus
Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu
Čia mes šeima, – be pykčio ir pavydo
Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai
Atidaryk vartus, užeik į vidų
Pas mus nesikeičia laikai
O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus
O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia
Kur aukso pievom nuvingiuoja takas
Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos
Čia viens kitam dar žmonės sako "labas"
Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos
Čia mes šeima – kasdien visi už vieną
O jeigu reikia, tai ir vienas už visus
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą
Į mūsų draugiškus namus
O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus
O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia
♪
O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, viens du trys)
O mūsų kaime kaktusai nežydi (nežydi)
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus (vėl į lizdus)
O mūsų kaime galit pamatyti (pamatyti)
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, visi kartu!)
O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia (ji netuščia)
Jeigu mieste (jeigu mieste) sutiksi tikrą draugą (draugą)
Žinok (žinok), atvyko jis iš čia
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia