Tylu ir ramu, bet neramu septintą ryto
Nekeliu savų akių aukščiau raudonų plytų
Noriu cigaretė, kad negęstų, nakti lytų
Noriu muzika, kad grotų ji mane ir nužudytų
Pro duris išeinu savo veido nepasiemęs
Ne todėl, kad vaidinu, tiesiog nusėtos dėmės
Einu pilku kambariu, vaikų kieme nebėra
Stovi, neužsiveda aikštelėj žalia siera
Пустота на улице трёхногая собака
Ar mane mylėtumei lyrinį manijaką?
Pora valkatų kurie pasišneka iš oro
Turiu milijoną - leisti šaibų nėra noro
Juoda mano kepurė ir juodi mano batai
Tylu ir ramu, tolumoj gieda automatai
Gėda, gėda, gėda tau, man niekada negėda
Nakti tau nemiela, nakti aš rami pelėda!
(Nakti tau nemiela, nakti aš rami pelėda!)
Tylu ir ramu, bet neramu septintą ryto
Nekeliu savų akių aukščiau raudonų plytų
Noriu cigaretė, kad negęstų, nakti lytų
Noriu muzika, kad grotų ji mane ir nužudytų
Nakti aplankau senai užgęsusį peroną
Du vagonai rieda, nusitrynusi spalva raudona
Sugalvoju norą nesitraukdamas į šoną
Užsidėjęs kapišoną stovinti stoty ikona
Stebiu semaforą, jis ženklų nebeparodo
Žydinti aguona mane varanti iš proto
Tavo balsas aidi širdyje lyg unisonu
Stoviu paskutinio likusio gyvo žmogaus fasonu
Dvylika vazonų, būčiai dvylika talonų
Tūkstantis veidų - iš tų veidų nė vieno pono
Dviese sėdime vienatvėj užpilu vyno raudono
Tylu ir ramu kambaryje stereo-mono