Mes iš tiesų labai labai skirtingi Nežiūri tyčia akys į tą pačią pusę Mes negeri, nemeilūs ir neišmintingi Pripratę tiktai imt, o ne dalint per pusę Mes iš tiesų labai, labai skirtingi Nors tu kaip oras man, kaip ilgesiui minutė Ir trūksta tiek nedaug, kad būtume laimingi Truputį artumos, ir nuodėmės truputį Mylėt nelengva Atiduoti, negalvot apie save Kai kraujas verda Aš girdžiu tik savo aidą tavyje, (je-je) Kaip aš ilgiuos jausmų netobulumo Ilgiuos ir tavo priekaištų truputį Nepadoraus ir netikėto atvirumo Kai lygi ryto šaukiam: "Būti ar nebūti?" Ir kas teisus, jau nebesusigaudai Jau nejauni, bet vis dar kaprizingi Ir ačiū dievui, laikas bėga mūsų naudai Gal vis dėlto mes ne tokie skirtingi Mylėt nelengva Atiduoti, negalvot apie save Kai kraujas verda Aš girdžiu tik savo aidą tavyje Nebesislėpk, juk nieko neprarasi Tu man svarbiau už nuoskaudų žaidimą Bet jei manęs dar kartą nesuprasi Mylėk kaip neišvengiamą likimą Mylėk kaip neišvengiamą likimą Mylėt nelengva Atiduoti, negalvot apie save Kai kraujas verda (o-o-o-o) Aš girdžiu tik savo aidą tavyje Mylėt nelengva Atiduoti, negalvot apie save (negalvot apie save) Kai kraujas verda (o-o-o-o) Aš girdžiu tik savo aidą tavyje