Tu viską jau seniai žinojai. Tu viską ir dabar žinai. Kodėl ligšiol jausmų, Jausmų negesinai? Fone baltų skliautų meldžiuosi, Vilties mažiau, tylos daugiau, O aš lig šiol O aš lig šiol kažko bijau... Žinau tik tiek, širdis mana neprakalbės. Žinau tik tiek, kažkas vėl dėl manęs kentės. Žinau tik tiek, nemeilę man sunku paslėpt. Žinau tik tiek, vistiek norėčiau aš tave apglėbt. Mane sukūrė iš svajonių, iš nebaigtų meilės dainų. Tikrai ne tau, ne dėl tavęs, aš gyvenu. Ne vien tik laimę neša vėjai, seniai tą tiesą supratau. Bet kaip pabėgt, nuo jausmo to, aš nežinau. Žinau tik tiek, širdis mana neprakalbės. Žinau tik tiek, kažkas vėl dėl manęs kentės. Žinau tik tiek, nemeilę man sunku paslėpt. Žinau tik tiek, vistiek norėčiau aš tave apglėbt. Išeisiu ir neimsiu nieko. Galbūt dalelę tik širdies. Išeisiu ir neimsiu nieko. Kažkas iš naujo vėl mylės. Žinau tik tiek, širdis mana neprakalbės. Žinau tik tiek, kažkas vėl dėl manęs kentės. Žinau tik tiek, nemeilę man sunku paslėpt. Žinau tik tiek, vistiek norėčiau aš tave apglėbt.