Ėjo, pjovė juodi šunys Mūsų brolius ir tėvus – Ar giesmė ta paskutinė nepražus? Stiprūs mes, bet jų daugiau – Ar ta garbė tikrai verta to, Kad jauni žūtume čia, čia ir dabar? Tada, kai žemė pavargs gerti kraują jų?. Už tėvynę! Pakelsim sparnus, Mūs troškimai aukščiau nei dangus! Už tėvynę – čia mūsų namai! Stovėsime narsiai kaip milžinai – Mes milžinai! Nedūmosim, nedvejosim – Eisim ten, kur mūs dalia. Grįšim gal tik tad, Kai bus laisva tauta. Augo kieme klevelis, Augo ir bernelis. Žaibas kirto žaliąjį, Bernelis kovojo, krito lauke – Ar kada dar ras jis kelią namo?. Su skydu ar ant skydo nebesvarbu – Aštrus kalavijas, viltis dar stipri! Mes stiprūs, kol esam kartu – Perkūnas juk su mumis! Su skydu ar ant skydo juk nesvarbu – Mirs arba jie, arba žūsim kartu! Senoliai laukia – ragai jau pilni – Pirmyn, į kovą pirmyn! Mes stiprūs, kol esam kartu – Pirmyn, į kovą pirmyn! Pirmyn!