Kai mintimis ragaujame drugelių medų
Ir kai svajonėmis užliejame akis
Mes dykumas paverčiam vandenynais
Kuriais išplaukiame į neatrastas šalis
Ir plaukiame laivais ieškoti aukso
Kurį vėliau išmainome į žuvų maldas
Mes savo juoką paverčiame upeliais
O ašaras išbarstome druska
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė vandenyno gelmėse, oh
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė (tu mano saulė, tu mano saulė...)
Kai užmetam tinklus į platų dangų
Žvejodami draugystę amžiną nors kart
Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą
O patys skęstam meilėje ir nenorime išnert
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė vandenyno gelmėse, oh
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė (tu mano saulė, tu mano saulė, tu mano saulė...)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Tu mano saulė vandenyno)
(Gelmėse)
(Gelmėse)
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė vandenyno gelmėse, oh
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus
Bet tavo akys dar gilesnės už mane
Tu mano saulė vandenyno gelmėse, oh