Skamba skaidrus vanduo Kai draugo laukiam lyjant Slegia sunkus akmuo Juodas neviltim, jo nesulaukus Gatvių jautriom stygom Vienatvė trankos, groja Kaukėm dieglių pilnom Tveriam nedykynę savy Bet yr gelmė, kur visada ramu Ten vėjai lyg karaliai Dvelkia mumyse orumu Kuriuo kvėpuojam vardan kitų Skubam kaip niekada Netekę laisvės gylio Vien tik naktis ilga Nemiga mus glosto nepavargdama Strazdas giesme tylia Nuprausti bando rytą Miesto drumsta migla Nykuliu apniaukia mūsų akis Bet yr gelmė, kur visada ramu Ten vėjai lyg karaliai Dvelkia mumyse orumu Kuriuo kvėpuojam vardan kitų Yra gelmė, kur visada ramu Ten vėjai lyg karaliai Dvelkia mumyse orumu Kuriuo kvėpuojam vardan kitų Kiek daug alkio ir klastos Kiek pasaulių sudraskyta Visa tai regint, lyg ugnim nudegina Bet tikiu – pakeisti viską galim, jei daugiau truputį Atsivertume sau ir savo artimui Yra gelmė, kur visada ramu Ten vėjai lyg karaliai Dvelkia mumyse orumu Kuriuo kvėpuojam vardan kitų Yra gelmė, kur visada ramu Ten vėjai lyg karaliai Dvelkia mumyse orumu Kuriuo kvėpuojam vardan kitų