Pabandyk išeit, atsikelk ryte Ar pavyks pabėgt, aš tavo vergas vėl Šaltos gėlės tau dar stovės ilgai Negalės numirt, negyvos jos seniai Tik nesakyk, kodėl, juk žinai – dar tikiu tavim Gal kad už jį drąsiau jos man niekad nebereiks Man duok kitą vardą, jei tu dar bijai žiūrėt atgal Man duok kitą raktą, kad negalėčiau aš užeit pas tave Tavo šypseną aš matau visur Neturiu jėgų, aš pasiduodu tau Kaip arti dangus, sėdžiu ant grindų Kur dabar esi, kas tavo vergas vėl Tik nesakyk, kodėl, juk žinai – dar tikiu tavim Gal kad už jį drąsiau jos man niekad nebereiks Man duok kitą vardą, jei tu dar bijai žiūrėt atgal Man duok kitą raktą, kad negalėčiau aš užeit pas tave Kas priešas tau dabar, kas verkia nuo tavęs Paduoda ranką kas, kas bus tarnu rytoj Kam tavo žodis, kam kaip šaltas peilis gal Tu neturi širdies, kas tavo vergas vėl