Nuo amžių vakare prie stalo dviese Kaip angelas naminis, lempa tvieskia Apgaubki, angele, šviesa švaria Ir saugoki du žmones Ir saugoki du žmones vakare Diena primargino, nesužiūrėsi Pavargom mes nuo visokiausių "pa" Mes nieko nekalbam, mes sėdim, sėdim dviese Pačia sunkiausia šnekamės Pačia sunkiausia šnekamės kalba Kažkas pakito, būtinai pakito Žvaigždynų sandaroj, o gal veiduos Gal mudviejų nebėr, bet visados Du žmonės sėdi Du žmonės sėdi vienas priešais kitą Visur – Sacharoj, tundroj, tarp griuvėsių Juk rasis lentgalys, vinis, kuria Gali sukalti stalą, – sėdi, sėdi dviese Kaip šventame paveiksle Kaip šventame paveiksle vakare Kaip šventame paveiksle vakare Kaip šventame paveiksle vakare