Man akių negraudina geltono žibinto angis Aš neieškau namų, nes namų niekada neturėjau Tik sėdėjau, į svetimą dangų žiūrėjau Kol pulsuojančios žvaigždės spygliais man išdūrė akis Tik sėdėjau, į svetimą dangų žiūrėjau Kol pulsuojančios žvaigždės spygliais man išdūrė akis ♪ Kol į jas išsilydė menulio blizgus aliuminis Raibuliavo vanduo į skirtingas pasaulio puses Tu laimingas tik tol, kol kažkas pasilenks prie peties Atsidusęs ištars, kad likai iš genties paskutinis Tu laimingas tik tol, kol kažkas pasilenks prie peties Atsidusęs ištars, kad likai iš genties paskutinis ♪ Ir paklaiksi lyg paukštis, į ūžiančią jūrą lekiąs Aš namų neturiu, ir stakta man kaktos nepalies Aš eilių nerašau, aš tik sunkiai dejuoju eiles Kai pasibaigia šventė ir Dievas gesina žvakes Aš eilių nerašau, aš tik sunkiai dejuoju eiles Kai pasibaigia šventė ir Dievas gesina žvakes