Kai tyliai saulė kyla, garsą ar girdi?
Tai mūsų širdys skyla į penkias dalis
O kai graudžiai vėjas audžia rytą šios dienos
Aš išeinu rašyt dainos
Aš tau nupaišau kelią iš namų
Tai šitaip visad jausiu, kad mojuoji tu
Kas bus, jei šalna, jei ateis ruduo?
Man iš tiesų patinka spalvos ir vanduo
Aš tau išrašau saulėtų dienų
O tau aš parnešiu sniego iš aukštų kalnų
Dar tau suradau vanago sparnus
Ačiū, aš juos nešiosiu – bus arti dangus
Kai verkei, ką slėpei – nebeslėpk daugiau
Tiktai rėk, rėk, rėk vis garsiau
Kai ėjai, kam dingai – pasilik, žmogau
Tu neskubėk-bėk-bėk, – būk arčiau
Nes tu man atrišai kojas ir rankas
Viską jomis pasieksi – žemę ir bangas
Kartais plėšo širdį man į penkias dalis
Būna, todėl palieku praviras duris
Nes tiek daug kur skraidžiau, bet nėra kur tūpti
Žvarėj??? užtenka vietos – nusileisk ir tu
Nes tiek daug kur buvau, vis dar vis ne tai, je
Tau per anksti galvot, kad viską pamatei
Kai verkei, kam slėpei – netylėk daugiau
Tiktai rėk, rėk, rėk vis garsiau
Kai ėjai, kam dingai – nepranyk, žmogau
Neskubėk-bėk-bėk, – būk arčiau
(O) kai verkei, kam slėpei – pažiūrėk giliau
Tu atsimerk-merk-merk vis plačiau
(Tu) išėjai, uždarei – atrakink, prašau
Tu atsiverk-verk-verk nuoširdžiau
♪
Kai verkei, kam slėpei – pažiūrėk giliau
Atsimerk-merk-merk vis plačiau
Išėjai, uždarei – atrakink, prašau
Atsiverk-verk-verk nuoširdžiau