Diena jau savo atringavo Diena jau savo atklegėjo Ji visą dieną buvo tavo Tačiau pavargo ir išėjo Tačiau pavargo ir nutilo Dainos posmelio nepabaigus Ir štai į plaukus žilo šilo Sapnai pabiro tartum snaigės Mėnuo sukas ratu Siekia lūpų žvaigždė Eik miegoti ir tu Dabar Dievas budės Virš žolynų drėgnų Virš bemiegės skruzdės Virš tavųjų sapnų Tyliai kantriai budės Įsiklausyk – žvaigždė nukrito Ir girgždančios pušų viršūnės Nustojo suptis ligi ryto Užmigdė vėją vėjo sūnūs Gegutė jau užkando amą Metus skaičiuoja apuokėlis Diena pavargo ir sutemo Ir atgulė širdin šešėlis Mėnuo sukas ratu Siekia lūpų žvaigždė Eik miegoti ir tu Dabar Dievas budės Virš žolynų drėgnų Virš bemiegės skruzdės Virš tavųjų sapnų Tyliai kantriai budės Mėnuo sukas ratu Siekia lūpų žvaigždė Eik miegoti ir tu Dabar Dievas budės