Klajūnė prie ledinio dangaus Laukia savo sūnaus Lietaus Klajūnė rašo laišką ugnies Strėlėmis ant širdies nakties Klajūnė – sninga jai ant kasų Ir kūno bučiniai debesų Klajūnė – neišdavus genties Su kardu jaunaties ant peties Kai per dangų vėjai trankos Laukiu žodžių, tiesias rankos Baltas mėnuo – lūpos šaltos Į rankas nusileidžia maldos Kai per dangų vėjai trankos Laukiu žodžių, tiesias rankos Baltas mėnuo – lūpos šaltos Į rankas nusileidžia maldos ♪ Klajūnė, prijaukinus šalnas Gano švino dukras – kulkas Klajūnė – lenkiasi jai žemai Aštuoni karžygiai – žiedai Klajūnė nešina ugnimi Viršūnė jau visai netoli Karūną dovanoja dangus Šypsos tavo sūnus Lietus Kai per dangų vėjai trankos Laukiu žodžių, tiesias rankos Baltas mėnuo – lūpos šaltos Į rankas nusileidžia maldos Kai per dangų vėjai trankos Laukiu žodžių, tiesias rankos Baltas mėnuo – lūpos šaltos Į rankas nusileidžia maldos