Ant aukšto kalno dega laužas Prie laužo guli moteris graži Ant jos kūno krinta sniegas Ir visa tai sukūrė ji pati Visi žiūri į ją Bet niekas jos nemato Bet iš tikrųjų ji yra Ir guli be chalato Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių Jai gieda giesmę, o ji vis guli Ir pritaria savu balsu ♪ Na, o prie kalno stovi miestas Mieste duobės vietoj namų Ten sėdi hipiai ir žaidžia karą Ech, gaila, kad aš ne tarp jų O moteris nori gėlių Bet hipiai to nemato Dar ji nori namų Na, ir, aišku, chalato Dešimt tūkstančių nuogų mėnulių Ir tūkstantis nuogų žvaigždžių Jai gieda giesmę, o ji vis guli Ir pritaria savu balsu