Ne akimis daugiau juk pamatai, o širdimi Ir ne pasauliui su pasauliu gyveni Juk viduje gali turėti saulę, vėją lėtą Ir neapkęsti, ir liūdėti, ir mylėti ♪ Gali tik savo sieloj subrandinti šokį Vienintelį, kurs tavo, ir niekas jo nemoka Gali gėles, gali šešėlį medžio prijaukinti Ir ne dėl gražbylystės subrandinti mintį ♪ Gali pakilt ir laigyti po pažinimo pievą Gali pavyt, paliesti jauną dievą Tu viduje gali turėti saulę, vėją lėtą Ir neapkęsti, ir liūdėti, ir mylėti