Tai toliausioji jos kelionė
Pas tave, jau šįkart – be kūnų
Virš grandinių, ginklų ir karūnų
Virš liežuvių aistringų vargonų
Pas tave paskutinį sykį
Prisiglaust, įsikniaubti amžiams
Savo nebaigtą fugą palikęs
Ir tikslus, ir dienas suglamžytas
♪
Žvilgsnis lyžtelės darsyk peizažą
Ir pasiima tai, kas būtina
Vėjo šuorą ir liepsną mažą
Kuri tilptų net tavo rankutėje
Bet manoj širdyje ji netelpa
Ten ir taip jau per daug švelnumo
Tai tokia paprasta aritmetika
Buvo žvilgsnis, ir gestas buvo
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?
Buvo šokis (buvo šokis), padegęs šią salę
Buvo tavo ir mano lūpos
Kas įveikti šį kelią gali
Jei ne jausmas, šį vaizdą įsupęs?
Jei ne tu, tada kam man rankos?
Tegu dega – jos nori degti
Vien akordus lyg trupinius rankiot
Ar nušviesti jausmu šitą naktį
Ar per daug aš prašau – tik šokį
Tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg šūvį
Kad jau amžiams galėčiau žinoti
Jog neveltui gyventa buvo
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos?