Kadaise, kai išminčiai augino sapnus Kad jie užaugę pamaitintų mus Bet mes atėjom per vėlai Ir mums liko tik trupiniai Ir dėl to Mes esam ubagai Mes esam ubagai Mes esam, mes esam Mes esam ubagai, u! ♪ Kadaise, kai moterys turėjo sparnus Tam, kad galėtų skristi į šiltuosius kraštus Bet mes atėjom per vėlai Ir mums liko tik jų pėdsakai Ir dėl to Mes esam ubagai Mes esam ubagai Mes esam, mes esam Mes esam ubagai, u! ♪ Mizarą pramušė krioklys! ♪ Mes esam ubagai Mes esam ubagai Mes esam, mes esam Mes esam ubagai Mes esam ubagai Mes esam ubagai Mes esam, mes esam Mes esam ubagai