Pavasarinio vakaro vėsa artėja Ir mano nenugyventa diena tuoj pasibaigs Nepalikusi net įbrėžimo kad čia ji buvo bet išėjo Tik sukėlusi ilgesį kažko neįvykusio, kuris pernakt išsiskleis Bijau, kad geriausia jau praėjo Neturiu ko gailėtis, tiktai norisi dar kartą kilt su vėju Ir išbrist iš monotonijos ir nepritekliaus agonijos Išbarstyk mane kur rūkas krinta vakare Kur prasideda begalinė tyla Tyla