Tavo kontūrai – tas žodis, je-je-jej Kuris mus pradėjo kažkada Pavirto paukščiais ir nuskriejo su vėju, cha Palikęs krintantį žemėn mane, je-je-je Ir štai aš išvysiu šią naktį, cha Ant švytinčio stalo Ir vėl aš regėsiu vien tamsą Vejojąs po dangų ♪ Ir vėl mano rankos bejėgiškai karo, je-e Ir vėl, dulkiant lietui nakty, aš klaidžiosiu vienas Ir varnos, pakilę nuo medžių, į dangų nuskrieja Palikdamos krintantį žemėn mane, je-je-je ♪ Ir štai aš išvysiu šią naktį Ant švytinčio stalo, o Ir vėl aš regėsiu vien tamsą Vejojąs po dangų