Saulės nematyti, lietūs lyti nesustoja Regis, ten kažkur galingi virš manęs dabar kovoja Ten, aukštai, karietom važinėja Pykstasi ir griaudžia Kalbas jie leidžia vėjais O žemai ant žemės, pasimetę, susigūžę Niekas nebežino, kur kuri pasaulio pusė Nors tamsu – vis temsta ir nešvinta Tik jaučiu – dar neverta nusimint Todėl aš visgi palauksiu – ar man sunku Kasdien šitaip juk laukiu Kai dar suskaičiuosiu septynis kartus Tikiu – mes jau eisim už rankų Tik kalnų viršūnės dar baltai liepsnoja Bet pūgos pasitinka, ar vėjai ten sušildo Nors tamsu – daugiau jau nebetemsta Dar šiek tiek – ir viskas bus iš naujo Todėl aš visgi palauksiu – ar man sunku Kasdien šitaip juk laukiu Kai dar suskaičiuosiu septynis kartus Tikiu – mes jau eisim už rankų ♪ Kartais mintys pasiklysta Jos aukštai, aukštai pakyla Kartais mintys pasiklysta Todėl aš visgi palauksiu – ar man sunku Kasdien šitaip laukiu Kai dar suskaičiuosiu septynis kartus Tikiu – mes jau eisim už rankų Todėl visgi palauksiu – ar man sunku Kasdien šitaip juk laukiu Kai dar suskaičiuosiu septynis kartus Tikiu – mes jau eisim už rankų